Aktualijos

Rusijos prekybos sistemos valdyba

Rùsijos istòrija Senovės rytų slavai iki valstybingumo Apytikrę pirmykštę slavų gyvenamą teritoriją vakaruose ribojo Vyslos ir Oderio, rytuose — Dniestro ir Dniepro upės.

Slavų kaimynai — negausūs finų kalbomis kalbantys etnosai, baltai rytų galindai  — netrukdė slavams vykdyti teritorinę ekspansiją; tai buvo lėtas ir palyginti taikus skverbimasis į mažai apgyventas žemes. Rytų slavai sudarė keliolika ikivalstybinių genčių sąjungų, kurių žinomiausios — drevlianaidulebaiIlmenio slavaipolianairadimičiaiseverianaitivercaiviatičiai ir kiti. Rytų slavams teko ne kartą susidurti su Rytų Europos ir Azijos stepių klajoklių genčių rusijos prekybos sistemos valdyba kariniais junginiais — hunais, avarais, bulgarais, chazarais pastarieji 8—9 a.

Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Ekonominio saugumo tarnyba

Šiaurėje rytų slavų kaimynai buvo skandinavai. Senovės Rusios susidarymas 9 a. Jų politiniam vienijimuisi buvo svarbus vadinamųjų variagų kelias į Internete mokytis prekybos prekybos kelias, jungiantis Šiaurės Europą su Bizantija ir per ją — su Rytų šalimis, einantis per Naugardo, Smolensko žemę, Kijevą Dniepro upe link Juodosios jūros ir Konstantinopolio. Pirmieji Rusios miestai atsirado būtent prie šio prekybos kelio rytų slavus įtraukiant į tranzitinę prekybą.

Skandinavams vikingams, rusiškai variagi tiesiogiai dalyvaujant, 9 a. Naugardas ir Kijevas susijungė į politiškai vieningą valstybę — Kijevo Rusią.

Iš pradžių skandinavai įsitvirtino Naugarde — anot metraščio, Naugardo slavai pakvietė į sostą jų kunigaikštį Riuriką jis pradėjo Riurikaičių dinastijąo Riuriko giminaitis Olegas surengė žygį iš Naugardo į Kijevą. Iš atvykėlių skandinavų ir pačių slavų gentinės diduomenės formavosi paveldima socialinė diduomenė, kuri sistemingai rinko duoklę iš vietos gyventojų.

Pamažu atvykėliai buvo slavų asimiliuoti. Rusios pavadinimas transformavosi į Rusijos vardą. Normaniškosios teorijos šalininkų ir priešininkų diskusijos 20 a.

Kijevo Rusia 9 a. Kijevo santykiai su kitomis žemėmis rėmėsi sutartimis riad.

Rusijos gamybinės valdybos "IŽTECHOBSLUŽIVANIJE" atstovybė kreditavimo rizika

Jomis buvo paremtos visos didžiojo kunigaikščio teisės — t. Išsiskyrė du stambiausi centrai — Kijevas ir Naugardas, kur administracines pareigas atliko artimiausias valdovo giminaitis.

rusijos prekybos sistemos valdyba

Valstybės politinė santvarka buvo paremta kunigaikščio kariauna ir veče. Jis leido įstatymus, vadovavo užsienio politikai, per vadinamąsias poliudjes poliudje rinko rusijos prekybos sistemos valdyba iš laisvųjų bendruomenininkų duoklių dydis dar nebuvo tiksliai apibrėžtas, jomis kunigaikštis dalijosi su savo kariauna.

Kijevo kunigaikščiui pakluso vietiniai kunigaikščiai. Valdant Olegui — Kijevo valdžia sustiprėjo ir apėmė didesnes gretimas kaip naudoti metatraderį 4 dvejetainiams variantams. Valdant Igoriui —45 didžiojo kunigaikščio valdžia sustiprėjo dar labiau.

Aktualijos

Igoris žuvo panorėjęs padidinti drevlianų duoklę. Jo žmona Olga valdė —64 iš naujo reglamentavo duoklės rinkimą.

Apie  ji Konstantinopolyje pasikrikštijo. Sviatoslavas Igorevičius valdė —72 daugiau dėmesio skyrė užsienio politikai; —65 jis įveikė chazarus, žuvo kovoje su pečenegais.

rusijos prekybos sistemos valdyba

Skandinavų remiamas Kijeve įsitvirtino Naugardo kunigaikštis Vladimiras Sviatoslavičius valdė — Krikštas sustiprino Kijevo ryšius su Bizantija ir Vakarų Europa. Jaroslavui Išmintingajam valdė —56 sėkmingai kariaujant su kaimynais išsiplėtė valstybės teritorija, parengtas pirmasis teisės sąvadas Rusų tiesasuklestėjo prekyba, miestai.

Pamažu mažėjo večės ir stiprėjo kunigaikščio įtaka.

rusijos prekybos sistemos valdyba

Jaroslavui Išmintingajam mirus, dėl Kijevo sosto kovojo jo palikuoniai. Laikino stabilumo laikotarpis siejamas su Vladimiro Monomacho valdymu — Feodalinio susiskaldymo laikotarpis Po Vladimiro Monomacho sūnaus Mstislavo Didžiojo mirties Rusia suskilo į 13 kunigaikštysčių, iš kurių išsiskyrė Vladimiro-Suzdalės kunigaikštystėSmolensko kunigaikštystėHaličo-Voluinės kunigaikštystėKijevo kunigaikštystėPerejaslavo kunigaikštystėTurovo kunigaikštystė ir kitos.

Vėliau šios kunigaikštystės suskilo į dar smulkesnes. Didėjo vietinių kunigaikščių nuosavybė, natūralaus ūkio sąlygomis tai reiškė jų atsiskyrimą nuo centrinės valdžios. Politine prasme Rusia virto tarpusavyje kariaujančių valstybėlių visuma. Rusios silpnėjimo pagrindine priežastimi laikoma sričių ūkio plėtra ir vietinių bajorų nenoras atiduoti savo tėvonijų pelno dalį centrinei valdžiai, nes ši negarantavo sričių saugumo kilus vidaus neramumams ar išorės pavojui.

Dėl kryžiaus karų atsirado tiesesnių prekybos kelių iš Vakarų Europos į Rytus aplenkiant Kijevą ir pietinės teritorijos Kijevo, Černigovo žemės neteko tranzitinės prekybos pelno.

Politinis susiskaldymas anaiptol nereiškė chaoso: jau 12 a. Batijus užgrobia Suzdalę 16 a. Per kelerius metus —43 ji pavergė visą šalį, sugriovė daugybę miestų — Riazanę, Vladimirą, Kijevą ir kitus tiesioginio susidūrimo išvengę Naugardas ir Pskovas buvo priversti mokėti mongolams duoklęsunaikinta daug vertingų raštų ir meno kūrinių.

Ilgam nutrūko prekybiniai ryšiai, sunyko amatai, akmens statyba, gyventojai apleido derlingus ariamuosius plotus. Kitaip negu Šiaurės Kinija, Rusijos prekybos sistemos valdyba ar Vidurinės Azijos valstybės, Rusia nebuvo tiesiogiai įtraukta į mongolų valstybės sudėtį.

Ji daugiausia reguliariai mokėjo duoklę ją iš pradžių rinko patys mongolai — baskakaivėliau pavedė tai vietiniams kunigaikščiams. Besikurianti Maskvos valstybė perėmė iš mongolų-totorių pašto sistemą, kavalerijos organizaciją ir administravimo formas, kurios išstūmė večės senąsias demokratines tradicijas.

Mongolų-totorių antplūdis ir jo padariniai —  m.

rusijos prekybos sistemos valdyba

Livonijos ordino skverbimąsi į Šiaurės Rytų Rusią kuriam laikui sustabdė naugardiečių pergalė Ledo mūšyje Ledo mūšis 16 a. Maskva iškilo dėl kelių objektyvių priežasčių. Sumaniai intriguodami Maskvos kunigaikščiai gaudavo iš chano didžiojo kunigaikščio jarlyką ir stengėsi nesuteikti preteksto totoriams įsiveržti. Maskvos kunigaikščius palaikė Stačiatikių Bažnyčia: metropolitas Maksimas persikėlė iš Kijevo į Vladimirą prie Kliazmos, o kitas metropolitas Petras jau gyveno Maskvoje ten ir mirė ; tai sustiprino Maskvos sosto moralinį autoritetą.